išrinktuvės

išrinktùvės sf. pl. (2) Ls, DŽ rinkimai; iškilmės kieno nors išrinkimo proga: Urbano išrinktuvės nebuvę liuosos ir teisios Gmž. | Jis atsakė į sveikinimą išrinktuvių proga rš. Buvo rašęs, kad ant staršinos išrinktuvių pats atvažiuosiąs srš.